Kelionių alchemija

Pirmoje Jurgos Ivanauskaitės knygos dalyje – „Kelionės po pasaulį“ – pateikiami įspūdžiai iš Egipto, Peru ir Venecijos, apimantys pačius įvairiausius realybės sluoksnius: kasdieniškąjį, šventiškąjį, karnavalinį, istorinį, mitologinį, religinį, mistiškąjį. Čia ne tik vaizdžiai piešiami ryškūs kultūrų skirtumai, bet taip pat ieškoma jas siejančių paralelių, pasireiškiančių žmogaus santykiuose su gamta, antgamtinėmis būtybėmis, mirtimi, dievais ir pačiu savimi. Antrojoje dalyje – „Pastabos ant bilietų skiaučių“ – su humoru ir autoironija pateikiamos pikantiškos kelionių detalės, netikėti ir komiški tolimų šalių rakursai, kartkartėmis sugrįžtant į Lietuvą su visomis jos ganėtinai absurdiškomis grimasomis. Pastabas, kurias tikriausiai būtų galima pavadinti „antituristinėmis“, keičia autobiografiniai išsipasakojimai ir šmaikštūs pasvarstymai apie donžuanus, kazanovas, elnius, ateivius iš kitų planetų ar lietuviškąjį elitą.Trečiojoje dalyje – „Kelionės į save“ – plėtojamas teiginys, kad keliaudami mes ne tik pažįstame pasaulį ir atrandame dar nematytas šalis, bet taip pat atveriame paslėptas savo sielos vietoves. Tos „vietovės“ – įvairios: sapnai, tikėjimas ir skirtingų religijų dialogas, dogmų ir tabu įveikimas, nuodėmė ir atleidimas, pasiruošimas mirčiai, pamąstymai apie angelus sargus ar Žemės gyventojų sudėtį ir t. t. Dauguma šio skyriaus esė buvo spausdinta „Lietuvos ryte“, penktadienio priede „Savaitgalis“.Knyga Kelionių alchemija tam tikra prasme pratęsia ir papildo J. Ivanauskaitės „Tibetietiškąją trilogiją“, tačiau dabartinis jos temų ratas – kur kas platesnis, užgriebiantis ne tik tolimiausius egzotiškus kraštus, bet ir Lietuvos aktualijas.